“Sumokėjau, gavau kodą, o jis… buvo netikras”
Facebook vartotojų grupės Jungtinėje Karalystėje perspėja, kad šalyje plačiai cirkuliuoja padirbti arba „klonuoti“ dovanų kuponai. Dažniausiai tokie dovanų kuponai yra platinami per socialinių tinklų įrašus ar reklamą Facebook’e, apsimetant žinomais prekiniais ženklais ar populiariais prekybos centrais. Naujausia informacija rodo, kad netikri prekybos centrų kuponai plinta el. paštu, per Whatsapp ir X platformą, siekiant išvilioti pinigus ir asmens duomenis (šaltinis: AbilityNet, 2024 m. sausis).
“Skelbimų platformos nuoroda atrodė visiškai tikra“
Lenkijoje policijos ir Lenkijos kibernetinio saugumo centro (CERT) ataskaitose aprašomas jau įprastu tampantis sukčiavimo scenarijus, kuris yra taikomas Lenkijos internetinėse skelbimų ar paslaugų ir prekių perpardavimo platformose: „pirkėjas“ atsiunčia kurjerio ar mokėjimo nuorodą, kuri tobulai imituoja žinomą prekės ženklą, pvz. InPost, DPD arba OLX. Žinutėje paprastai yra prašoma paspausti nuorodą ir nurodyti duomenis, kad “pirkėjas” galėtų atlikti bankinį pavedimą už prekę ar paslaugą. Tokiu būdu vienas vartotojas Gižycke (Lenkijoje) prarado beveik 10 000 PLN, įvedęs savo banko kortelės duomenis į suklastotą internetinį puslapį. Kibernetinio sukčiavimo statistika Lenkijoje biloja, kad 2024 metai tapo rekordiniais pagal mastą. Pagrindinės tokio kibernetinio sukčiavimo formos pasireiškė asmens arba bankinių duomenų vagystėmis, taip vadinamu fishing’u, ir netikrais internetiniais skelbimų puslapiais (šaltinis: Gižycko apskrities policija, 2024 m. balandis).
„Tuščia dėžė, ne ta prekė arba išvis nieko“
Per dvejus metus 32% interneto pirkėjų Europoje nurodė tapę sukčių internete aukomis. Daugiau nei pusė jų teigė, kad buvo apgauti ne vieną kartą. Paslaugų arba prekių pardavėjai internete taip pat nukenčia - maždaug 22% pranešė policijai susidūrę su sukčiavimu.
„Vadovas paprašė nupirkti dovanų kortelę – paaiškėjo, kad tai visai ne vadovas“
Dovanų kuponai ir dovanų kortelės išlieka mėgstamiausiu sukčių taikiniu, nes juos lengva realizuoti, o pinigų beveik neįmanoma susigrąžinti. „Financial Times“ neseniai aprašė atvejį, kai naujas įmonės darbuotojas buvo įtikintas nupirkti 2 000 svarų vertės Apple dovanų korteles tariamo „generalinio direktoriaus“ prašymu. „UK Finance“ duomenimis, 2024 metais finansinio sukčiavimo Jungtinėje Karalystėje metu buvo pavogta 1,17 mlrd. svarų! Didžioji dalis tokio sukčiavimo atveju įvyko internetu (šaltinis: „Financial Times“, 2025 m. rugsėjis).
„Maniau, kad padedu draugui nupirkti dovaną“
Britų internetinėse svetainėse „Which?“ ir „Action Fraud“ buvo aprašyti atvejai bei sukčiavimo schemos, kuriose nusikaltėliai imituoja draugus ar giminaičius ir prašo nupirkti dovanų korteles. Vos tik kortelių kodai perskaitomi - jų vertė akimirksniu dingsta. Skaičiai iškalbingi: 2024 metais Jungtinėje Karalystėje tokiu būdu buvo pavogta daugiau nei 1,17 mlrd. svarų, o internetiniai kanalai sudarė apie 70% nuo visų 2024 metais JK fiksuotų sukčiavimo atvejų. Beveik 57% vartotojų Jungtinėje Karalystėje pranešė patyrę sukčiavimą. Lenkijos kibernetinio saugumo centras (CERT) 2024 metais užfiksavo daugiau nei 100 tūkst. incidentų, iš kurių apie 95% buvo priskirti kibernetinio sukčiavimo atvejams: fishing’o atakoms ir netikriems logistikos ar mokėjimų puslapiams, platinamiems per skelbimų platformas. Žmonės praranda pinigus dėl „per gerų, kad būtų tiesa“ dovanų kuponų, dovanų kortelių ar nuolaidų čekų pasiūlymų, suklastotų kurjerių atsiskaitymo puslapių ir profesionaliai atrodančių pirkėjų žinučių. Internetinės skelbimų platformos, kuriose tapatybė yra lengvai keičiama, o atsiskaitymai vyksta už platformos ribų, išlieka palankia terpe padirbtiems arba dirbtinai sugeneruotiems kuponų kodams.
Išvados
Jeigu perkate arba keičiate nepanaudotą ar nereikalingą dovanų kuponą, dovanų kortelę ar nuolaidų čekį, aklai nesikliaukite visomis nuorodomis, kurias gavote ir kurios nukreipia už platformos ribų. Įsitikinkite ar pokalbiuose siunčiamos kurjerių ar mokėjimo puslapių nuorodos yra autentiškos. Niekada neatskleiskite kitai pusei dovanų kuponų ar kortelių kodų ir į „skubius prašymus” atsiųsti duomenis, žiūrėkite kaip į didelės rizikos situacijas.
Aukščiau pateiktos istorijos nebėra pavieniai atvejai. Jos tampa nauja mūsų kasdieninio gyvenimo norma.
<h2><strong>“Sumokėjau, gavau kodą, o jis… buvo netikras”</strong></h2><p class="my-4">Facebook vartotojų grupės Jungtinėje Karalystėje perspėja, kad šalyje plačiai cirkuliuoja padirbti arba „klonuoti“ dovanų kuponai. Dažniausiai tokie dovanų kuponai yra platinami per socialinių tinklų įrašus ar reklamą Facebook’e, apsimetant žinomais prekiniais ženklais ar populiariais prekybos centrais. Naujausia informacija rodo, kad netikri prekybos centrų kuponai plinta el. paštu, per Whatsapp ir X platformą, siekiant išvilioti pinigus ir asmens duomenis (šaltinis: AbilityNet, 2024 m. sausis).</p><h2><strong>“Skelbimų platformos nuoroda atrodė visiškai tikra“</strong></h2><p class="my-4">Lenkijoje policijos ir Lenkijos kibernetinio saugumo centro (CERT) ataskaitose aprašomas jau įprastu tampantis sukčiavimo scenarijus, kuris yra taikomas Lenkijos internetinėse skelbimų ar paslaugų ir prekių perpardavimo platformose: „pirkėjas“ atsiunčia kurjerio ar mokėjimo nuorodą, kuri tobulai imituoja žinomą prekės ženklą, pvz. InPost, DPD arba OLX. Žinutėje paprastai yra prašoma paspausti nuorodą ir nurodyti duomenis, kad “pirkėjas” galėtų atlikti bankinį pavedimą už prekę ar paslaugą. Tokiu būdu vienas vartotojas Gižycke (Lenkijoje) prarado beveik 10 000 PLN, įvedęs savo banko kortelės duomenis į suklastotą internetinį puslapį. Kibernetinio sukčiavimo statistika Lenkijoje biloja, kad 2024 metai tapo rekordiniais pagal mastą. Pagrindinės tokio kibernetinio sukčiavimo formos pasireiškė asmens arba bankinių duomenų vagystėmis, taip vadinamu fishing’u, ir netikrais internetiniais skelbimų puslapiais (šaltinis: Gižycko apskrities policija, 2024 m. balandis).</p><h2><strong>„Tuščia dėžė, ne ta prekė arba išvis nieko“</strong></h2><p class="my-4">Per dvejus metus 32% interneto pirkėjų Europoje nurodė tapę sukčių internete aukomis. Daugiau nei pusė jų teigė, kad buvo apgauti ne vieną kartą. Paslaugų arba prekių pardavėjai internete taip pat nukenčia - maždaug 22% pranešė policijai susidūrę su sukčiavimu.</p><h2><strong>„Vadovas paprašė nupirkti dovanų kortelę – paaiškėjo, kad tai visai ne vadovas“</strong></h2><p class="my-4">Dovanų kuponai ir dovanų kortelės išlieka mėgstamiausiu sukčių taikiniu, nes juos lengva realizuoti, o pinigų beveik neįmanoma susigrąžinti. „Financial Times“ neseniai aprašė atvejį, kai naujas įmonės darbuotojas buvo įtikintas nupirkti 2 000 svarų vertės Apple dovanų korteles tariamo „generalinio direktoriaus“ prašymu. „UK Finance“ duomenimis, 2024 metais finansinio sukčiavimo Jungtinėje Karalystėje metu buvo pavogta 1,17 mlrd. svarų! Didžioji dalis tokio sukčiavimo atveju įvyko internetu (šaltinis: „Financial Times“, 2025 m. rugsėjis).</p><h2><strong>„Maniau, kad padedu draugui nupirkti dovaną“</strong></h2><p class="my-4">Britų internetinėse svetainėse „Which?“ ir „Action Fraud“ buvo aprašyti atvejai bei sukčiavimo schemos, kuriose nusikaltėliai imituoja draugus ar giminaičius ir prašo nupirkti dovanų korteles. Vos tik kortelių kodai perskaitomi - jų vertė akimirksniu dingsta. Skaičiai iškalbingi: 2024 metais Jungtinėje Karalystėje tokiu būdu buvo pavogta daugiau nei 1,17 mlrd. svarų, o internetiniai kanalai sudarė apie 70% nuo visų 2024 metais JK fiksuotų sukčiavimo atvejų. Beveik<strong> </strong>57% vartotojų Jungtinėje Karalystėje pranešė patyrę sukčiavimą. Lenkijos kibernetinio saugumo centras (CERT) 2024 metais užfiksavo daugiau nei 100 tūkst. incidentų, iš kurių apie 95% buvo priskirti kibernetinio sukčiavimo atvejams: fishing’o atakoms ir netikriems logistikos ar mokėjimų puslapiams, platinamiems per skelbimų platformas. Žmonės praranda pinigus dėl „per gerų, kad būtų tiesa“ dovanų kuponų, dovanų kortelių ar nuolaidų čekų pasiūlymų, suklastotų kurjerių atsiskaitymo puslapių ir profesionaliai atrodančių pirkėjų žinučių. Internetinės skelbimų platformos, kuriose tapatybė yra lengvai keičiama, o atsiskaitymai vyksta už platformos ribų, išlieka palankia terpe padirbtiems arba dirbtinai sugeneruotiems kuponų kodams.</p><p class="my-4"><strong>Išvados</strong></p><p class="my-4">Jeigu perkate arba keičiate nepanaudotą ar nereikalingą dovanų kuponą<strong>, </strong>dovanų kortelę ar nuolaidų čekį, aklai nesikliaukite visomis nuorodomis, kurias gavote ir kurios nukreipia už platformos ribų. Įsitikinkite ar pokalbiuose siunčiamos kurjerių ar mokėjimo puslapių nuorodos yra autentiškos. Niekada neatskleiskite kitai pusei dovanų kuponų ar kortelių kodų ir į „skubius prašymus” atsiųsti duomenis, žiūrėkite kaip į didelės rizikos situacijas.</p><p class="my-4">Aukščiau pateiktos istorijos nebėra pavieniai atvejai. Jos tampa nauja mūsų kasdieninio gyvenimo norma.</p>
